pastumti

pastùmti, pàstumia (pàstuma Š, NdŽ, Ukm), pastū́mė K, Rtr, Š, NdŽ, KŽ; Sut, L, LL165 1. tr. kiek stumtelėti, stuktelėti: Rankos jums duotos ne tam, kad jūs pastumtumėt mažesnį P.Cvir. Kokį žirgą man tėvas davei, ar pameni? Kiaulė nosimi pastumdavo – nuo kojų griūdavo V.Krėv. Atsisės, tyliai juokdamiesi, pastumdami vienas kitą, kaip vaikai ir kaip senukai vienas kitą prilaikydami J.Gruš. Pastum̃s, i subyrės, ana (trobelė) senutė Ad. Pastū́mė, kojos susmaišė, ir pienu apsilėjau LKT397(Asv). Jeigu pastumtų̃, tai lūžtų Ėr. Jei čia negali pavažiuoti, i prašąs, kad jau pridėk ranką, pastùmk Jdr. Pajutau, ka tą koją ma[n] pastū́mė, žiūriu, ka jau įlindo [į pelkę] Škn. ^ Pastumti muni pastumsi, bet gauti neapgausi LTR(Plt). 2. tr. H, R, N, Kv, Pln, Švn stumiant pavaryti, paslinkti: Pastū́mė valtį nuo kranto DŽ¹. Pastūmė svečiui suoliuką, ant kito pats atsisėdo J.Paukš. Sugrįžo į kambarį, kilstelėjo užuolaidą, pastūmė langinę J.Dov. Adatą įsmeigi, i paskui reikia pastùmt Jrb. Vaikas įsipjaus, pastùmk peilį toliau Trk. Neėdrus: paknaisė, paknaisė i pastū́mė į šalį Rdn. An ten pastùmkiat vartelius Akm. Pàstumia prie žarijom viralą Klt. Šič mat pairę jau stogaũs: dvi plytelės žemėj numestos, o dvi ant šelmenio pastùmtos, ir stovia Slm. Ją (gydomą ranką) an garų pàstumiu, ir rodos, kad pereido Rod. Darynė, nuog vietos ing vietą pastumiama, mūrop, piliesp pristatoma SD7. | prk.: Likimas mane į tarnybą pastūmė J.Jabl. ^ Kur pastū́mei, tę pagriuvo (bevalis) Sml. Tokia naginė: kur aną pastū́mė, ten nuvirto (ištižusi) Trš. | refl. Rtr, Š: Keleiviai pasistumia arčiau priekinių durų rš. Pasistumdamas pelekais, judindamas uodegą, jis (ešerys) pamažu ėmė tempti grobį į savo slėptuvę rš. | prk.: Pasistūmė į priekį mėsos ir pieno pramonė sp. 3. tr. stumiant pakišti: Pastùmsi pečiun tą puodą JnšM. Pastū́mė, pašutino i ištraukė – nedakepta duona Klt. Skyles įkertam ir su tokia karte pastùmdavom tinklus Rsn. Po tais medžiais pastū́mėm tą mašiną Vlkv. Pastùmk ratus po pastoge Ėr. | refl. tr.: Pietum pečiun pasistū́miau bulbų Krd. 4. tr. Ser galėti, pajėgti stumti: Vienas to rąsto nepastùmsi DŽ¹. 5. tr. pasisiųsti, varu pavaryti (dirbti): Noris ardą į subinę įrėmęs nepàstumi, kad nenor, neteikia dirbti J. Neturiu ko pastùmt (pasiųsti už save) Trs. Jis tik avių ganyt, kitur jis nepàstumiamas Jrb. Anas jos niekur nepàstumia Žrm. Vaikai priaugo, vis pastumamì Rdn. Geriau vaikis pastumamas, ne ko išmanininkas Šts. Reik dirbti, o ne teip pastumamuoju Šts. Numie pastumamúoju, o svetur plusta it sudegęs Ggr. | refl.: Kas čia da darbinykas iš mažo, bet ilgesnė ranka pasistùmt Ds. 6. tr. NdŽ, Stl, Alk užuiti, nuskriausti, apleisti: Sieną dvaro ponija per dešimtis metų buvo pastačiusi tarp pastumtojo pasenusio tarno ir jo gimtinių kaimynų LzP. Vaikščioja visų pastùmtas, niekam nereikalingas. Nereikia tep žmogaus pastùmt Dkš. Kap aš mokytas, o jis nemokytas, tai jau mes imkim tą tarną pastùmkim ir vieton šunes laikykim?! Šlvn. Buvo durnelis nuo savo brolių pastùmtas, ažmintas (ps.) Prng. Stumte pastùms, apgaute apgaus spitrą (nemokytą) Pvn. Sūnus munęs tebėr nepastū́męs, esav geruoju Šts. 7. tr. Ser būti ko priežastimi, paskatinti: Vargas pastū́mė jį į šitą poelgį BŽ373. 8. tr. pakeisti vykimo laiką: Nežinojo kaltybės žiūrėt: bylą pastū́mė (pagreitino) Dv. Jei jau kokie atlaidai kada pripula, į šventą dieną pàstuma (perkelia) jau Krtn. 9. tr., intr. prk. šiaip taip pragyventi kiek laiko: Da pastūmỹ dvi nedėlias, tai tada šviežių rugelių praspjausme Tvr. | refl.: Gaunu už pieną, vis pasìstumu Krš. Pasistū́miau skrumnian, ale vaikus pamokiau Krš. ║ siekti, išgyventi (apie amžių): Senis dar stiprus, o virš šimto pàstumia Prn.

◊ nė pastùmt, nė patráukt Žg sakoma apie tinginį.

\ stumti; antstumti; apstumti; atstumti; įstumti; išstumti; paišstumti; nustumti; pastumti; padstumti; parstumti; perstumti; prastumti; pristumti; sustumti; užstumti